Tags
Va taip atrodo mašinėle, kuria važinėjau
11 Tuesday Nov 2008
Posted Kasdienybės eiga
in11 Tuesday Nov 2008
Posted Kasdienybės eiga
inTags
11 Tuesday Nov 2008
Posted Darbas Londone
inTuriu susidaręs apie trisdešimt penkias agetūras viename excelio faile ir naudoju Skype, skambinant į laidinius telefonus, taip sutaupau lėšas ir nenaudoju mobilaus ryšio. Gana lengviau jaučiuos, nei skambinant mobiliu. Ir patogiau su ausinėmis ir mikrofonu bei galimybe įsirašyti pokalbius.
Rytoj trečiadienis, o pradėjau nuo praėjusio skambinėtis ir kol kas nė vieno realaus pažado dėl darbo. Nors daugelis jau prisimena, kad skambinęs nė sykį. Ieškau dažytojo darbo, todėl gana specializuotai. Kartais išsiunčiu CV paštu ir vis inžinieriaus darbo taip pat.
Tik jau mėnesį visiškai aprimo skambučiai dėl ižinieriaus , keista labai, bet ir skelbimų tiek nebėra, net pasitaiko tokie, kur tiesiogiai nusakoma, jog krizės metu verta imtis siūlomo darbo kaip išsvajotos pozicijos. Dar gavau iš savivaldybės anketą, bet ją reikia nusiųsti paštu atspausdinus. Sudėtinga, bet man ne iki jos. Taupau, kai jau trečia savaitė eina į tuštumą.
Skambučiai, skambučiai, vaikščioti nėra kur. Čia jau kapitalizmas. Viskas faksais bei telefoniniais pokalbiais. Įdomiai labai, bei ir patogu.
11 Tuesday Nov 2008
Posted Kasdienybės eiga
inŠįkart žmonės daug malonesni, net patys namai jaukesni, nors ir nėra tokie tvarkingesni ar naujesni. Yra šiluma, tad nesinori kuo nors nepatikti ar sukelti rūpesčių.
Gyvenu dabar gana vienam asmeniui jaukiame ir šiltam kambariuke. Pasidariau už penkiolika svarų per mėnesį internetą ( galvojau nepavyks, bet ačiū dievui, išėjo tą pačią dieną ). Vat tik persikraustymas miniCab (tipo mūsų taksi) brangiai kainavo visus daiktus vienu metu pervežt . Vietovė Walthamstow, gana pasirodo jaukus rajonas, bet jau iki traukinių dabar tik autobusai važiuoti, na šiok toks nepatogumas, bet laiko sutaupymas ir agentūros jau nebesusiraukia išgirdus kur gyvenu.
Kaina – 60 savaitei. Na puse velnio, reikia tik dirbti ir kaupti lėšas, užtenka likimą tampyti už ūso ir laukti dovanų.
11 Tuesday Nov 2008
Posted Darbas Londone
inŠiaip, dažytoju. Turėjau galimybę darbintis skirtinguose agentūrose ir vis pas kitą kompaniją, bei prisidėti prie skirtingų etapų statybų. Pagrinde – dažymas šiuos du mėnesius, nes šiame dar neteko darbuotis, praradau du gerus pasiūlymus ir galios iki šiol dabar.
Dažymas iš pirmo žvilgsnio atrodo ne tokiu sudėtingu dalyku, bet pradedant kapstytis su tais įrankiais ir tepant pirmuosius sluoksnius teptuku gana didelius plotus, tada suvoki, jog fiziškai ir ne tik reikia būti, kad išeit į gerą rezultatą.
Tam reik patirties, nes daug visokių niuansų atsitinka bedirbant. Tai ir aplinka, kurioje be galo daug žmonių, trukdančių normaliai darbuotis bei ir darbo priemonės nevisada tinkamos arba visai jų nebėra. Tad tik patirtimi ir sumanumu gali laiku pabaigt darbus bei išlaikius kokybę jų. Taip pat, medžiagų pateikimas ir teisingas darbo laiko apskaičiavimas – jau bendradarbiavimas ir pasitikėjimas su užsakančiu dažymo darbus, nes kiti žmonės derinasi prie dažytojų prieš sunešant galutinai baldus ir atlikti paskutinius užbaigimo darbus. Yra šiokia tokia atsakomybė. Bet šiaip dauguma dažytojų gana paprasti žmonės ir nesuka galvos dėl tokių dalykų, tad juos prižiūri bei teiraujasi padėtimi koks atsakingas asmuo, kuriam teks pridavinėti statomą objektą.
Čia buvo tokia filosofinė dalelė, bet šiaip dirbančiam žmogui nėra nieko baisaus – reik valios ir noro judėti į priekį ir neabejoti savimi.
Staliumi dirbti – reikia įrankių, dažnai ir pačios mašinos, jeigu nėra pastovaus darbo ir nedirbama kokiam dideliam objekte. O tai gana nemažai kainuoja, kaip ir įgūdžiai naudotis jais teisingai. Bet dažnai darbai visad per tą pati, tad nesudėtinga.
Santechniku ir elektriku – reikia patirties ir kvalifikacijos kaip ir įrankių. Bet labiau patirties su įrankiais, jeigu nedirbama ypatingam objekte. Tačiau elektrikai – dažniausiai angliškos įmonės.
Reikalauja visur popierių normalių, tad visų pirmą reikia turėti juos ir tada drąsiau kibti į darbus bei jų paiešką. Man laukt yra gana sudėtingą, tad imsiuos tuo ką duos, laikinas darbas krizės metu – būna vieninteliu pajamų šaltiniu. Drąsos, gražiai skamba posakis …
” Lietus negali lyti visus metus, žmogus negali būti nelaimingas visą gyvenimą….”
11 Tuesday Nov 2008
Posted Sveikata
inKeista, bet kažkaip praleidau savo sveikatos rūpesčius, kol neprasidėjo įtartinos pasekmės.
Šiaip, važiuojant į UK sveriau kokius 92 kilogramus ir labai sunkoka su tuo antsvoriu budavo, bei kamavo kažkoks bėrimas tam tikroje vietoje, bet nuspręsta paties buvo, kad tai tiesiog alergija. Bet šiaip gana sveikas ir stiprus fiziškai važiavau, nebijojau imtis ir sunkesnio darbelio – ryžto ir jėgų tam buvo pakankamai kaip ir kitiems dalykams.
Po pusantro mėnesio svoris krito iki 75 kilogramų – stresai, įtampa , nervai dėl nesusiklostančio gyvenimo kitoje šalyje. Vienai diena į Lietuvą… stipriai sulieknėjęs. Atgal į Angliją. Po kelių savaičių gulomas režimas, nes bėrimas virto skausmingu tinimu, o belaukiant UK gydytojų apžiūros ( su trim lankymais pas skirtingus bendros praktikos gydytojos ligoninėje) ir geriant antibiotikus savaimine praėjo. Laimingai, iki dabar, kai mėnesį atsiranda skausmai nežinia kuo baigsis tai. Jaučiu , nuojauta kužda, kad bus blogai. Tik šikart nėra į ką kreiptis, nėra ir sąlygų, na ir akivaizdžių padarinių.
Bet šiaip sveikata gera, praėjo skausmas šone, kuris kankino nuolatos Lietuvoje. Bet turbūt tik aprimo, nors nebeprisimenu kada jau kamavo. Tik vat ir dantis reik taisytis… Na tikrai padėvėtas organizmas ir amžius atneša mažesnį atsparumą. Berašant maudžiantis skausmas ir tiek…
Šiaip dar psichologinė įtampa, nes vis negaliu sukaupti lėšų grąžinti pinigų skolom, o pastarieji teismais ir turbūt jau paieška, bereikalingas baudžiamasis persekiojimas. Tikriausiai lėktuvais nepaskrist, suims ir dar problemų atsiras – prarasiu laiką beaiškinant situaciją. Na surizikuoti reikėjo – nesigailiu, nors ir skaudžiai čia. Tad dabartinė situacija irgi linksta prie nekokios. Nei pinigų, dar tarima drauge mašina sudaužė, bet pataisys lyg, nėr ir tos draugės faktiškai, nėra darbo, sveikata silpsta ir artėja žiema.
Nėra darbo, nustojo daug statybų, o gal tiesiog toks velaus rudens metas, kai nėra daug darbų ir pasaulinė krizė veikia kitus tos srities dalyvius.
Rytoj eisiu į agentūra, kuri duoda laikiną darbą ir sumoka, tikriausiai, tą pačią dieną pinigus. Turbūt vėl nieko gero. Kad tik darbų būtų, nors vienai dienai – pasiteisintų dedamos viltys.
Sudėtinga. Viena diena atrodo pradeda sektis, bet toliau ateina ilgas laikotarpis nesėkmių ir likimas verčia kapstytis iš susidariusios situacijos.
Bent parašysiu čia. Visko nutinka, o sutapimų jau per daug. Nieko nėra – nieko ir nebūti gali. Optimizmas nemiršta, bet dvejonių visada yra.