Kodėl pradžiai naikinama Latvija. Europos sąjungos ir TVF tandemas
Kodėl gi pasirinko būtent Latviją, nors rodos Baltijos regionui priklauso trys šalys: Estija, Latvija, Lietuva. Pradžiai suabejojau mintimi, bet dar sykį panagrinėjus Latvijos geografinę padėtį ir jos galimą ekonominę įtaką Europos Sąjungos rinkai kaip dar viena tranzitinė šalis (kartu su Lietuva), nutariau, jog tikėtina, jog dar viena priežastimi gali būti – tiesioginis ekonominis spaudimas Rusijos Federacijai.
Kažkaip tiesiog neįtikėtina, jog Europa , priėmus į Europos Sąjungą Baltiją, leidžia vystytos korupcijai Latvijoje ir Lietuvoje. O po to staigiai ima ir apriboja visą procesą savo tiesioginiu įsikišimu ir verčia priimti tam tikrus sprendimus.
Lietuva pasisekė, kol kas vyksta ypatingai įdomus eksperimentas su Latvijos visuomene. Nes ši šalis – tai tranzitinis kelias į Rusijos centrą – Maskvą, kuriuo keliauja labai daug krovinių(keliais, geležinkeliu).
Kitaip sakant, tai pirmoji arčiausia siena, per kurią vyksta ir iškeliauja prekės. Bet kodėl gi bandoma tranzito zonoje (Latvija) sukurti (jau sukurta) įvaizdį kaip nestabilios ekonominės šalies užsienio investuotojams.
NB: Susimąsčiau apie tai, nes matau Europos Sąjungos valdininkų akyse džiūgavimą, lyg būtų pavykę įvykdyti operaciją.
Panagrinėsiu keletą priežasčių, kuriuos naudingos realių įtakos svertų turėtojams. Visų pirma, žodis politika – tai tiesiog išraiška tų ambicingų planų, kuriuos turi gana protingi žmonės, valdantys pagrindinius finansinius išteklius. Šioje kovoje tarptautiniu mastu kovoja įvairios šalys, bet Europoje vyrauja dvi konkurencingos rinkos – Rusijos ir Europos Sąjungos.
Tarkim, tarp šių struktūrų atsirado kažkieno interesams paklusni buferinė zona, kurios vidinė politika orientuota į materializmą ir besąlygišką paklusnumą aukščiau stovintiesiems.
NB: Lietuva , Latvija (Estija nelabai) buvo tokios šalys, kurios po Sovietų sąjungos žlugimo atgavo nepriklausomybės ir tapo priklausomos nuo savo paties vidinių socialinių ir ekonominių resursų (bet politinių). Dėka tautos žmonių tam tikras politikos sluoksnis spekuliavo inertiniu visuomenės pasitikėjimu. Bet šių šalių gyvenimo negalėjo reguliuoti nei Rusija, nei Europos Sąjunga. Taigi, kažkas turėjo perimti šį regioną.
Turėdami buferinės zonos valdymo organizacijas savo rankose, galima joje kelti socialinius neramumus, korupcijos skandalus, ekonominius staigius kilimus ir kritimus. Verta pajudinti ir nacionalinius klausimus, skatinant fobines išraiškas kitoms tautoms. Kas tampa visiškai nepatraukliu dėsningumu pasaulinėje sistemoje.
toliau.. (read more)
Continue reading →