Kodėl Amerika tiek daug kariauja ? (“OpEnNews.com”, USA)
Jungtinės Valstijos – tai valstybė siekianti karo, kas galu galiausiai gali sunaikinti pačią Amerikos valstybę, įspėja rektorius teisinės mokyklos.
Vertinant visus Jungtinių valstijų pradėtus karus, paradoksalu Amerikai save laikyti taikia valstybe, nesiekiančia karo. , – rašo Lawrence Velvel, rektorius Masačiuto teisinės mokyklos. “Mes laikome save taikia valstybe”, ir žiniasklaida kartu su valstybinėmis propagandinėmis priemonėmis tai kiša visuomenei į galvą.
Velvel nurodo, jog nuo Antrojo pasaulinio karo, kuris buvo “būtinu” konfliktu (išprovokuotu JAV finansinių grupių), Amerikos valstybė dalyvavo Korėjos, Vietnamo, Laoso, Kambodžos, Persų įlankos kare, Afganistane, Irake. Be to, Jungtinės valstijos daugelį kartų įsiterpdavo ir bombardavo Panamą, Kubą, Haitį, Somalį, Bosniją, Kosovą, Serbiją ir Liviją, kaip ir verta paminėti prie to globalinį karą prieš teroristus.
“Jeigu Jungtinės Valstijos būtų žmogumi, o ne valstybe, drąsiai galėtume teigti, jog tai , kaip minimumas, šizofrenikas, gilioje formoje, jeigu jis save laiko taikiu, vertinant anksčiau minėtus karinius konfliktus”, – rašo Vevel žurnale “The long Term View”, publikuojamas teisinės mokyklos.
Vevel taip rašo, jog Jungtinių valstijų išlaidos kariniams sektoriui yra didžiausios pasaulyje ir , turbūt, didesnės už visas valstybes kartu sudėjus. Bet garantuotai daug daugiau negu tokios galingų karinių biudžetų valstybės kaip Kinija, Rusija, Anglija, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir Izraelis.
Keista, bet amerikiečiai nuolatos kariniuose konfliktuose, bet jie tuo pačiu tiki, jog kovoja dėl teisingų tikslų, rašo Vevel. “Mes tikim, jog visada kovojome Dievo labui, nes kitu atveju pasaulius praras demokratiją” , – rašo jis ir prideda, jog tiesai neleistina atsiskleisti , nes “ji sunaikins pačių amerikiečių patikimumo(netgi idealizuotą) įvaizdį”.
“Niekas neginčija, jog didžiausia dalis pasaulio – tikėtina, kitos valstybės – nelaiko mus taikia valstybe”. Vevel pastebi, jog dabartinis konfliktas Persijos įlankoje daro stiprią įtaką pasaulio visuomenėms, ne tokią kokios tikėtasi Jungtinių Amerikos Valstijų. “Šis karas privertė musulmonus – ypatingai paprastus arabus – dar labiau nekęsti mūsų”.
Tarp priežasčių, dėl kurių taip dažnai kariauja JAV, rašo Vevel, galima atskirti ekonominį imperalizmą, poreikį išlikti aukščiau už kitus, propagandinės žiniasklaidos galia, savigarba ir kvailumas nacionalinių lyderių bei visiškas nepasiruošimas galimai dalyvaujant karinio teismo tribunole už karo nusikaltimus, kaip ir nenoras mokytis iš praeities klaidų.
Kalbant apie ekonominį imperalizmą, Vevel primena, jog 1898 metais amerikiečiai (arba atskiros finansinės grupės) suvokė, jog nacijos gamybiniai pajėgumai viršijo vidaus vartojimo poreikius, ir perspektyvai reikalingos užsienio rinkos su anglies uostais kariniams-jūriniams laivams, kurie saugotų tarptautinę prekybą. “Niekas iš esmės ir nepakito, tik pavadinta tai globalizacija, kurią ir giname, tuo pačiu skelbdami, jog globalizacija neša klestėjimą visiems, nors iš tikrųjų ji kenkia ir padidina daugelio skurdą”.
Jis rašo, jos pirmasis Persijos įlankos konfliktas buvo dėl “naftos, o ne iš poreikio sulaikyti teroniją, nežiūrint į Bušo vaidybą, stengiantis tai pavaizduoti kaip kovą už Kuveito laisvę”.
Vevel laikosi nuomonės, jog dauguma amerikiečių nesugeba “pripažinti , jog valstybė yra imperalistinė , netgi nuo 1898 metų (ispanijos-amerikos karas)”.
Vevel įspėja, jog “tik patys amerikiečiai, o ne koks nors priešas, susilpnins ir sugriaus valstybę dėka nuolatinių karų, jeigu tik vieną dieną nenustosime kariauti, kas vykdoma be pertraukų jau beveik šimtas metų”. Vevel cituoja prezidento Linkolno žodžius : ” Jeigu likimas paruošė skurdą, mes patys turime būti jo iniciatoriais ir vykdytojais. Būdami laisva nacija, mes turime tai pergyventi arba numirti dėl savižudybės”.
Vevel sako, jog pati idėja dėl pomėgio nuolatos kariauti ir dalyvauti karinėse konfliktuose, nereiškia, jog Vevel yra pacifistas. “Šis straispnis nesiorientuoja į tai, jog mes turime nustoti žudyti kažką, o tiesiog išsako požiūrį , jog gana nuo mūsų rankų žūsta žmonės – ypatingai daug žmonių – ir kad šios mirtis nieko nepagrįstos, dažnai su siaubingomis pasekmėmis “.
Masačiuto teisės mokykla Andoveryje – tai nekomercinė teisinė mokykla, leidžianti joje mokytis vaikams iš vargšų šeimų, suteikdama jiems neįkainojamą galimybę gauti profesionalų teisinį išsilavinimą.
Sherwood Ross