Kodėl amerikiečiai įsikišo į Antrą Pasaulinį karą
Savaime šovė galvon atsakymas po rytinio kroso , besiprausiant po dušu, svarstant tam tikrų žydų nenorą matyti stipraus bendruomeninio gyvenimo (tas tiesa ir tampa nuolatine priežastimi jų engimui, nes tam tikri personažai nuolat kursto besaikį išnaudojimą ir pakiša materialumą kaip esminį žmogaus gyvenimo tikslą).
Kokio velnio amerikiečiams kištis į tą konfliktą, jeigu ir savo šalyje turėjo be galo rūpesčių po finansinės (tariamos) krizės. O esamas karas buvo gera verslui vystymui zona, kurioje kiekviena kariaujanti pusė jautė poreikį karinėje įrangoje, medikamentuose ir kitkame. Tad klampinimas kariaujančių pusių į skolas – buvo tikslingas ir garantavo dabartinį Amerikos klestėjimą.
NB: Paimkite istorines datas koncentracijos stovyklų įkūrimo, žiaurių egzekucijų pradžios laikus.
Tačiau, pakursčius Europoje karą, ir į jį įsivėlus visoms Europos valstybėms (kaip ir Afrikai su Azija), per dydį oratorių – Adolfą Hitlerį, įvyko tam tikras “nemalonus” niuansas. Ponas Adolfas Hitleris pradėjo koncentracija ir žydų naikinimą neatsižvelgiant į jų socialinį statusą, kas ir nulėmė Amerikos įsikišimą į karą, bandant apsaugoti šios tautinės grupės išlikimą.
NB: Nėra prasmės minėti to, kas buvo šių karų organizatoriai ir kaip jie apsiskaičiavo. Tikslinga palikti skaitytojo protui atlikti analitinį darbą, vertinant oficialią informaciją ir demokratinę nepriklausomą nuomonę (įvertinus politines santvarkas, interesų grupių dalyvavimą, ekonominės gerovės aspektus).
Kitos priežasties nematau, nes kilęs pavojus buvo smarkus – A.Hitlerio sėkmingos karinės operacijos galėjo tapti pamatais didžiausiam pasauliniui genocidui. “Apvalyta” Europa taptų ne paskutine vieta, kurioje negalėtų egzistuoti ši tautinė grupė, bet ir Azijoje, Artimuose Rytuose ir Afrikoje nebūtų jokios kalbos apie įsteigimą atskiros šios tautos valstybės.
Štai tokia versija, gana logiška ir paaiškinama. Niekam ne paslaptis kokia įtaką turėjo tais laikais ir dabar JAV struktūrose minima tautinė mažuma.
Pastaba: Todėl dar kartą pabrėžiu – daugelis vadovėlių yra gryna istorijos falsifikacija(netgi per televizijas rodomi istoriniai reportažai – taip pat yra protingai iškreiptas melas, kuriam sunaikinti užtektų pritaikyti tuos dėsnius, kuriuos naudojame kasdieniniame gyvenime) ir tik rinkimas faktų ir apibendrinimas jų, duoda aiškius atsakymus.