Lietuvos žiniasklaida

Lietuvos žiniasklaidos įvertinimas

Internetinė (virtuali) žiniasklaida tapo paprasta subjektyvia pozicija be galo plačioje internetinėje erdvėje, kurioje kiekvienas subjektas įgauna vienodas sąlygas reikšti savo nuomonę kartu su “senąja” žiniasklaida.

Tačiau, runkulių ir šunaujos satelitinėje Lenkijos valstybėje (Lietuvoje), vyrauja įprotis domėtis gana siauru informacijos šaltiniu. Tad ir lankomi tie patys žiniasklaidininkų sukurti tinklalapiai, kuriuose pateikiama gana klaidinanti informacija.

Bet dėl pernelyg didelės konkurencijos virtualybėjė visi dalyviai leidžia komentuoti savo žinias, taip konkuruojant tarpusavyje ir nuomonės cenzūros prasme, ir objektyvumo prasme. Kas labai greitai išfiltravo ir leido atsirasti pagrindiniam tinklalapiui defi.lt kaip lyderiui demokratinių žinių teikime.

Tačiau ne viskas taip paprasta, komercinis tinklalapis visada turės individualią poziciją ir tik paties visuomenės (šiuo metu BLOGAI) suformuos laisvą ir demokratišką informacijos mainymosi sistemą.

Kaip pradžia – tai puiku

Pati pradžia – pirmasis dešimtmetis virtualybės yra tobula dovana, kurią dovanojo žmonėms aukšiausioji jėga. Ir žmogaus pažinimo sferoje visuomenė žengia dar didesnį šuolį, kuriame tenka milijardinei visuomenei dalintis savo nuomonėmis bet kokiomis temomis.

Šiuolaikinių technologijų dėka kiekvienas tampa įvykių liudininku ir žurnalistu viename asmenyje – video , tekstinė medžiaga tampa viešai prieinama ir nebeturi jokios materialinės vertės kaip ir nebeįmanomas spekuliavimas ja.

Tokia pradžia per dešimtmetį – tai nerealus gyvenimo tempas, apsukantis kiekvienam žmogui galva, kaip ir globalistinės galimybės keliauti po visą pasaulį ir siekti sąvų užsibrėžtų tikslų, puikiai suprantant, jog nėra kliūčių žmogaus tobulinimuisi.

Beviltiški bandymai įvesti cenzūrą

Kartais, degradavę išsigimę sovietmečių asmenys, kurie nesugeba pritapti prie naujos technologijos eros ir naujų laikų, nori panaudoti senus metodus užgniaužti laisvą žodį. Juk virtualybė lieka virtualybe – jos nesimato, todėl turėtų būti ir suvaldoma.

Bet ne taip yra paprasta. Už laisvą žmogaus nuomonę atsako tik pats žmogus ir niekas negali pretenduoti į ją, o norint įtakoti – pakeisti ją, tai jau tiesioginė prievartą prieš nuomonės pareiškėją. Kitaip sakant, žmogus gali kalbėti bet ką – net ir skatinti smurtauti ar reikalauti dar kokių nors iš pirmo žvilgsnio antivisuomeninius agitacinius dalykus.